viršingumas

viršingùmas sm. (2) 1. buvimas viršesniu, svarbesniu: Viršingumo tikėjimo, žinoma, nieks negeidžia, nieks nemėgsta Mt. 2. LC1882,24 didesnioji dalis, persvara: Kokį savo mylimam ciesoriui džiaugsmą padarytum, grovą Moltkę vienu balsu arba nors smagum balsų viršingumu pasiskirdami LC1887,5.